Dyzelinių variklių remontas

Jei benzininiame  variklyje galima nemažai ką patikrinti savarankiškai be ypatingos diagnostinės įrangos, tai dyzeliniame variklyje...  beveik nieko. Dyzeliniai varikliai turi ekonominį pranašumą prieš benzininius,  eksploautuojant (kol yra tvarkingi). Bet jei variklis yra naujasnės kartos ir siurblys ar purkštuvai valdomi elektroniškai... Tai geriau tegul  toks variklis negenda. Elektroniškai valdomų skirstomojo tipo siurblių, siurblio-purkštuvo ar "common rail" purkštuvų kainos kosminės. Remonto ar restauracijos taip pat. Todėl tie kas važiuoja dyzeliniu automobiliu ir kurio pagaminimo metai maždaug 2000m ir daugiau-draugiškai siūlome nepilti "pigaus" kuro iš neaiškių šaltinių.  Nežiūrint tai, kad dyzeliniai varikliai yra gerokai sudėtingesni-yra sistemų, kurias galima patikrinti neturint ypatingos įrangos. Taigi galimos elementarios priežastys (o šiaip priežasčių gali buti šimtai:), kodėl dyzelinis variklis nepasileidžia arba sunkiai "dirba", kai:

-nėra gerai pakrautas akumuliatorius. Jei variklio kūrimo metu akumuliatoriaus įtampa nukrenta žemiau 8-9V-bandymas bus nesėkmingas (čia elektroniškai valdomiems varikliams)

-užsikimšęs degalų/oro fitras

-neteisingai matuojamas oro kiekis patenkantis į degimo kamerą

-užsikimšęs katalizatorius

-netvarkinga ar užsikimšusi dujų regeneracijos sistema (EGR)

-netvarkinga oro pripūtimo sistema: turbina, išsisandarinęs "interkulerio" radiatorius  ar vamzdžiai su žarnomis

-nėra vakuumo, kurio pagalba valdoma EGR, turbina ar kitos dyzelinio variklio valdymo sistemos

-neveikia elektromagnetiniai vožtuvai dozuojantys vakuumą į EGR, turbiną ar kitą variklio valdymo sistemą 

-neveikianti šalto variklio paleidimo sistema (pakaitinimo  žvakės)

 

 Apie oro srauto matuoklę šiek tiek rašėme "benzininių variklių kuro sistemos remontas" skyrelyje. Tik reikia pabrežti viena nedidelį skirtumą ką rasite tame syrelyje ir dyzeliniame variklyje. Skirtumas toks: dyzeliniame variklyje vakuumas įsiurbimo "trakte eina" iki turbinos. Už turbinos pasidaro slėgis.  Apie katalizatorių irgi yra minimaliai parašyta skyrelyje "Išmetimo sistemos remontas"

KĄ "DARO" EGR SISTEMA IR KAIP PATIKRINTI AR JI  TVARKINGA?

EGR sistema mažina azoto oksidų kiekį išmetamosiose dujose. Veikia šitaip (žr. pav. žemiau)

 

Čia matome benzininio variklio pavyzdį. Dyzeliniame variklyje vakuumą "gamina" atskira pompa. EGR vožtuvo esmė ta, kad dalis išmetamųjų dujų grąžinama į įsiurbimo kolektorių. Yra daug variklių konstrukcijų, kurių EGR vožtuvai yra valdomi vakuumu. Principas toks: variklio valdymo blokas "siunčia" įtampos impulsus į elektromagnetinį vožtuvą.Tas elektromagnetinis vožtuvas gaudamas daugiau arba mažiau įtampos signalų, praleidžia per save daugiau arba mažiau vakuumo. Būtent šis didesnis arba mažesnis kiekis vakuumo valdo t.y. stumdo membraną. Toji membrana per svirtį stumdo t.y. valdo EGR vožtuvą.

Prieš ardant EGR vožtuvą pravartu pasitikrinti ar jis apskritai yra valdomas. Kai kuriems automobiliams pvz. Renault 1,9DCi varikliui pasilikite tokio vožtuvo ardymą paskutiniam kraštutiniam atvejui, nes kažko nesulaužius jo išimti nepavyks (aišku  ne visi tokie keblūs automobilių varikliai:). Teko susidurti su Renault Laguna, kurios variklis buvo galimas sakyti-vienas didelis suodžio gabalas. Ardant EGR vožtuvą suodžiai subyrėjo į cilindrus. Žemiau keletas foto:

    

 

 

 Kokie galimi nesklandumai su šia sistema:

-vakuumo nebuvimas

-vakuumo nedozavimas

-membranos plyšimas

-EGR vožtuvo strigimas

Vakuumą "gamina" pompa. Jos tvarkingumui patikrinti neišsisuksite be monometro vakuumui matuoti.  Dar tiksliau būtų, jei vakuumą matuotumėte neatjungus visos likusios sistemos, t.y. "įsikertant" su  trišakiu monometru. Normalu jei siurblys(pompa) laisvomis apsukomis palaiko bent maždaug  0,8bar vakuumą. Išjungus variklį vakuumas išsilaiko bent pusę minutės. 

Vakuumo nedozavimas gali būti dėl elektromagnetinio vožtuvo sutrikimų. Patikrinti galima šviesos diodu ar "ateina" įtampos signalai iš variklio valdymo bloko. Dirbant varikliui prijunkite diodo kojeles prie elektromagnetinio vožtuvo jungties (kad nesugadinti laidų izoliacijos į elektromagneto el. grandinę "įsikirskite" su smailiais zondais) turi matytis žybsėjimas. Kadangi diodas šviečia tik tinkamu poliarumu gali būti, kad tikrinant jums prireiks apkeisti diodo kojeles. Nematuokite su 12V lempute. Kompleksiškai šiai patikrai su diodu pamatuokite ir elektromagnetinio vožtuvo apvijos varžą. Priklausomai nuo konstrukcijos varža turėtų būti apie 5-10Ω.

Membranai patikrinti irgi reikia duoti vakuumą arba slėgį- turi matytis kaip slankioja svirtis ar pats vožtuvas. Jei nesimato tuomet teks ardyti arba nustatyti ar membrana sandari "iš klausos". Žemiau matysite paveikslelių su užsikimšusiais/užsikirtusiais EGR vožtuvais. 

      

 

KĄ "DARO" ORO PRIPŪTIMO SISTEMA IR KAIP PATIKRINTI AR JI  TVARKINGA?

Susipažinimui žr. schemą

  Variklio degimo kamera turi ribotą tūrį. Suslėgus orą galima padidinti ir degalų kiekį. Vadinasi šios sistemos dėka galima padidinti variklio galingumą nedidinant degimo kameros tūrio t.y. nedidinant paties variklio. Veikimas: išmetamosios dujos turi energijos. Šią energiją turbina panaudoją ir perduoda kompresoriui. Šis orą suslegia  iki 2-2,3bar. Taigi kuo didesnė variklio apkrova, tuo grečiau sukasi turbina, tuo smarkiau ji suslegia orą degimo kameroje. Reikia paminėti, kad oras praėjęs pro įkaitusią turbiną sušyla. Įkaitęs oras plečiasi, todėl jo atvėsinimui naudojamas "interkuleris". Taip pat sistemoje matome pripūtimo slėgio  reguliatorių. Oro slėgis reguliuojamas valdant turbinos apsisukimus. Jei praleidimo vožtuvas uždarytas, vadinasi visos išmetamosios dujos "eina" pro turbiną. Šiuo atveju ji "dirba" maksimaliu rėžimu. Jei vožtuvas atidaromas dalis dujų teka tiesiai į išmetimo sistemą ir turbina "dirba" tokiu rėžimu kokį "diktuoja" variklio valdymo blokas. Beje dažniausiai praleidimo vožtuvą  variklio valdymo blokas valdo panašiai kaip ir EGR vožtuvą: vakuumas→ vakuumą dozuoja elektromagnetinis vožtuvas (jį valdo variklio valdymo blokas)→dozuotas vakuumas "paveikia" membraną→membrana per svirtį praleidimo vožtuvą. Dažnai pasitaiko turbinų, kurių galingumas kinta, keičiant pačios turbinos geometriją. Geometrija kinta menčių pagalba, kurias valdo svirtis, o svirtį valdo tokia  pati "tirada" kurią ką tik aprašem. 

Pasiužiūrekim paveiksliukų:)

         

Čia turbina su praleidimo vožtuvu                    Čia keičiamos geometrijos

Požymiai, kad turbina "dirba" netinkamai: gerokai sumažėjusi variklio galia, veikiant varikliui girdimas triukšmas (beje turbina gali neatlikti savo funkcijos ir nesukeldama papildomo  triukšmo). KAIP PATIKRINTI AR TURBOKOMPRESORIUS VEIKIA TINKAMAI? Čia jau reikalinga diagnostikos įranga ar slėgio matavimo prietaisai. Šiaip yra dar vienas gan "ūkiškas" būdas patikrinti ar turbina dar bent kažkiek gyva. Susiraskite žarną  jungiančią turbiną su aušintuvu (interkuleriu). Suspauskite rankomis. Staigiai didinant variklio apsisukimus žarna turi aiškiai plėstis net stipriai ją spaudžiant ranka. Daug ką galima nuveikti apžiūrint išoriškai. Nuėmus atvamzdžius pasukinėkite, pajudinkite rotoriaus menteles. Neturi būti aiškaus klibėjimo ašelės skersine kryptimi. Sukinėjant sparnuotės neturi niekur liestis, striginėti ar sunkiai suktis. TURBOKOMPRESORIAUS GEDIMO PRIEŽASTYS. Gedimas dažniausiai kožkokio įvykio pasekmė. Galimos versijos:

-važiavimas dideliu greičiu, didelėmis apkrovomis

-nepakeistas oro/variklio tepalo filtras reikiamu laiku

-kuro patekimas į variklinę alyvą

-kokių nors (kad ir labai nedidelių) kietų daiktų/atplaišų/rūdžių dalelių patekimas į turbiną sugadina jos menteles.

-užsikirtęs/nevaldomas praleidimo vožtuvas arba kintamos  geometrijos mentelės 

Nereik stebėtis, kodėl turbina yra toks jautrus įrenginys. Rotoriaus ašelė yra plona (taip konstruojama dėl kuo mažesnio besisukančių dalių inertiškumo). Tepimas tokių mažų detalių komplikuotas. Be to rotoriaus sukimosi greitis gali siekti iki 130 000aps/min. Ir dar ne viskas: turbiną "kankina" karštos išmetamosios  dujos.

TURBINOS REMONTAS: galite būti ramūs-patys nieko nepadarysite, teks ją vežti rimtiems vyrukams:) Nors yra keli nesudėtingi scenarijai. Jei kertasi arba  nevaldomas praleidimo vožtuvas. Kartais pasitaiko, kad membranos svirtelė tiesiog paprasčiausiai nukrenta nuo praleidimo vožtuvo svirties.  Nevaldymo problema sprendžiama panašiai kaip ir EGR vožtuvo-paskaitykite aukščiau. 

KAIP NUSTATYTI, KAD NETINKAMAI VEIKIA ŽVAKIŲ PAKAITINIMAS?

Pirmas neveikiančių pakitinimo žvakių požymis-atšalus orui žemiau 0°C variklio beveik neįmanoma užvesti (aišku temp. gali svyruoti priklausomai nuo variklio tvarkingumo, nes išdilę variklio žiedai gali nesukelti reikiamos kompresijos ir jūs variklio neužvesite ir prie +20°C). KAIP PATIKRINTI: nuimkite nuo pakaitininimo žvakių laidus (jei atviros su varine plokšte tei nereikia). Dėkite vieną voltmetro kojelę ant laido galo/varinės plokštelės. Įjunkite degimą. Įtampa turi būti 12V (su sąlyga, kad variklis šaltas ir akumuliatorius tvarkingas). Reikia paminėti, kad naujasnės kartos varikliams, jei  aplinkos temperatūra maždaug +5ºC gali būti ir  šaltas variklis, valdymo blokas "nesiims" sprendimo kaitinti žvakes, todėl "neieškokite sliekų". Pasitaiko gedimų, kad nekaitinamos žvakės tik todėl, kad yra sugedęs variklio temperatūros jutiklis. Dėl sugedusio temperatūros jutiklio valdymo blokas "galvoja", kad variklis yra šiltas, todėl "neduoda" komandos kaitinti žvakių. Yra galimybė "apgauti" variklio valdymo bloką. Jei variklio temperatūros jutiklis tokios konstrukcijos, kad varikliui šalant varža didėja, tai pakanka atjungi jutiklį nuo valdymo bloko. Atjungus varža pasidaro be galo didelė ir valdymo blokas dabar "supranta", kad variklis yra šaltas. Tokiu būdu įjungus degimą turite "rasti" 12V įtampą ant pakaitinimo žvakių. KAS GALI BŪTI KALTAS JEI 12V VISTIEK NĖRA? Problemų gali būti pakaitinimo žvakių relėje. Problemų gali būti laiduose "+" ar "-" "ateinaičių" į relę, taip pat laiduose tarp variklio valdymo bloko ir relės  arba laiduose tarp pakaitinimo žvakių ir relės. 

Jei įjungus degimą ant pakaitinimo žvakių  "radote" 12V dar nesidžiaukite. Gali būti taip, kad įtampa žvakėms paduodama, tačiau "žvakės-mirtininkės" į šią įtampą nereaguos. Tada pravartu pasimatuoti per žvakes pratekančią srovę. Ji turi būti apie 15-20A vienai pakaitinimo žvakei. Aišku racionaliau ši matavimą atlikti iškart prieš įtampos matavimą (bet čia tik tiems kas turi srovės reples). Kitas "ūkiškas" būdas išsukti žvakes ir padėjus ant variklio korpuso įjungus degimą žiūrėti vizualiai. Jei maždaug per 5-10sek. įkaista iki raudonumo vadinasi viskas ok (saugokit pirštus:). Bet čia vėl daug nepatogumų išsukti, tikimybė kad suluš pakaitinimo žvakė ir t.t. Yra ir dar vienas "ūkiškas" šiek tiek patogesnis būdas patikrinti neišsuktas žvakes (tik mažiau informatyvus). Dėkite 12V lemputės vieną laido galą ant akumuliatoriaus "+", kitą ant vienos pakaitinimo žvakės kontakto (visi laidai nuo pakaitinimo žvakių nuimti). Jei žvakė tvarkinga lemputė turi šviesti. Ir taip su visomis pakaitinimo žvakėmis. Šio bandymo metu mes dedame 12V lemputę nuosekliai su pakaitinimo žvake. Kadangi tvarkingos žvakės varža nėra didelė, vadinasi didesnė dalis įtampos atitenka lemputei, todėl ji turi šviesti. Netvarkingų žvakių varža artėja link ∞.