Išmetimo sistemos remontasSu netvarkinga išmetimo sistema galima sėkmingai važinėti, tik sukelia keletą nepatogumų to automobilio savininkui, o jei labai netvarkinga-dar ir aplinkiniams. Žinoma dar nepatenkinti liks ir kelių policijos pareigūnai:)) Netvarkingos išmetimo sistemos požymiai: -padidėjęs variklio triukšmas -į automobilio saloną patenkačios išmetimo dujos -beldimas į automobilio dugną važiuojant per kelio nelygumus Jei jūsų automobilio duslintuvas išsisandarino, galima jį tiesiog užvirinti. Tačiau dažnai tai tik laikinas sprendimas. Suvirinta vieta po kokio pusmečio vėl išsisandarins, o pinigai už virinimo darbus "kaip į balą". Dažnai pasitaiko, kad plyšta gofra. Jos vaizdą žr. žemiau.
Variklis veikiamas apkrovų juda ant pagalvių. Jei duslintuvas neturėtų gofros, tai visi judančio variklio poslinkiai būtų perduodami duslintuvui. Taip judinamas duslintuvas greitai sulūžtų. Gofra šią problemą išsprendžia. Būkite atidūs, jei kokioje nors remonto dirbtuvėje jums atliko išmetimo sistemos remontą. Pasitaiko atvejų, kad vietoje gofros įvirina paprastą vamzdį. Po tokio "remonto" duslintuvas netrukus kur nors truks. Jei prie tam tikrų variklio apsukų arba važiuojant per kelio nelygumus girdite beldimą :(... Žinoma automobilyje įtartino garso šaltinių gali būti įvairių. Tačiau ne pro šalį būtų pasižiūreti, gal tikrai tai duslintuvas.Kaip pvz. pasižiūrėkime toyota automobilio duslintuvo fragmentą
Apačioje automobilio pajudinus duslintuvą ranka (prieš paimant įsitikinkite ar jis nėra karštas) galima vizualiai pamatyti gal jis kur nors remiasi į automobilio dugną ar dar į kokią nors kitą automobilio detalę. Žodžiu "pergazuojant" varikliu ar visaip duslintuvą judinat ranka jis visą laiką turi tvarkingai kaboti ant gumų ir į nieką nesitrankyti. Jei vis dėl to į kažką remiasi apžiūrėkite, gal išplyšus kokia nors guma arba sulūžėęs jos tvirtinimo kronšteinas. Kronšteinai būna ant duslintuvo ir kažkur netoliese ant automobilio dugno. Išmetimo sistemai priklauso katalizatoriai ir suodžių filtrai. Reiktų kažka apie juos paminėti. Šviesiai tiesiai kalbant mūsų žinios apie šiuos dalykus yra paviršutiniškos, todėl aprašysime tik tiek kiek žinome. Nedaug, bet gal ir tiek jums duos kažkokios naudos:) Taigi apie katalizatorius. JIE KEMŠASI. Jei jūsų automobilis pradėjo silpnai "traukti", viena iš versijų-sumažėjęs išmetamųjų dujų pralaidumas per kataliztorių. Galima išmatuoti slėgį prieš katalizatorių ir už jo. Pagal slėgių skirtumą galima nuspręsti kokia gi katalizatoriaus būklė. Tačiau čia jau reik gręžioti duslintuvą, reikia turėti slėgio matavimo priemones. Kitas būdas pažiūrėti vizualiai. Tačiau būna taip išlankstyti atvamzdžiai, kad ir tą yra sunku padaryti. Belieka perpjauti. Ne kurie perpjovę susigundo vežti į "skūpkę" ir jiems aplinkinių sveikata nė motais. Ne mums pamokslauti, bet patariame iš išmetimo sistemos katalizatriaus neišiminėti. Jei jis užsikišo vienu atveju dedamas naujas, kitu atveju gal dar galima atgaivinti senąjį plaunant. Prieš dedant atgal į išmetimo sistemą naują ar išplautą katalizatorių reiktų pasidomėti, kodėl jis užsikišo. Labai gali būti, kad jį užkišo netvarkingas variklis. Todėl pirmiausiai pašalinkite priežastį, kuri sukėlė pasekmę. Beje katalizatoriaus resursas apie 100000km. Šiek tiek vaizdų susijusių su katalizatoriais:)
čia matome kaip galima įsitikinti ar katalizatorisu nėra užsikišęs. Žiūrint išilgine kryptimi ne dideliame plotelyje turi matytis šviesa.
čia matome, kad kai kurie katalizatoriaus kanalai jau užsikišę.
Čia užsikišęs kaip reikiant:)
Suodžių filtrai. ŠITIE IRGI KEMŠASI:) Jie atsirado vėlesnėse dyzelinių automobilių kartose. Pagrindininė jų atsiradimo priežastis- EURO4 reikalvimai. Palyginkime reikalavimus lengviesiems automobiliams: 2000 metais išleisti EURO3 reikalvimai- 0,05g/km kietųjų dalelių 2005 metais išleisti EURO4 rikalavimai - 0,025g/km kietųjų dalelių 2010 metais išleisti EURO5 reikalavimai -0,003g/km kietųjų dalelių Automobilių gamintojams nemažas iššūkis toks didelis pokytis mažinant suodžių kiekį išmetamosiose dujose. Buvo daromi techniniai sprendimai. Vienas iš jų-suodžių fitras. Bėda ta, kad jis greitai užsikemša ir regeneracija turi būti atliekama kas 300-800km priklausmai nuo važiavimo stiliaus (mieste ar užmiestyje). Prieš filtrą ir už jo yra slėgio jutikliai. Pagal slėgių skirtumą valdymo blokas "mato" kada reikia atlikti suodžių filtro valymą. Suodžių filtro valymo metu variklio valdymo blokas imasi tokių veiksmų: įjungia įspėjamąją signalinę lemputę prietaisų skydelyje, variklį perjungia į valymo rėžimą ir taip padidina temperatūrą išmetimo sistemoje (suodžiai nuo 600C° virsta CO2 dujomis), kurį laiką variklis dirba valymo rėžimu, jei procedūra pavyko sėkmingai variklio darbas grąžinamas į normalų. Valymo rėžimo metu valdymo blokas variklyje atlieka tokius veiksmus: pavėlina pagrindinį degalų įpurškimą, atlieka vėlyvą papildomą degalų įpurškimą, sumažina oro srautą priveriant droselinę sklendę, nutraukia deginių recirkuliaciją, adaptuoja pripūtimo slėgį sukimo momento užtikrinimui. Įvairūs gamintojai imasi įvairių priemonių. Vieni (pvz. prancūzai) daro priedų sistemą suodžių valymui, kiti valymo metu įjungia pakaitinimo žvakes ir t.t. Apibendrinkim. Suodžių išvalymui variklis pervedamas į valymo režimą ir todėl jo nedera gesinti. Pasitaiko vairuotojų, kurie išvydę suodžių valymo kontrolinę lemputę gesina variklį. Taip galima visiškai iškimšti suodžių fitrą. Tokias atvejais (priklausomai nuo automobilio gamintojo reikalvimų) reikia važiuoti diesniu greičiu užmiestyje, kol užgęsta kontrolinė lemputė.
|
